- siera
- 1 sierà sf. (4) 1. CII516, PrLXVII29, R321, Sut, N, K, E, L, Rtr, DŽ chem. lengvai degantis, geltonas trapus metaloidas (S): Siera – tai geltona, degi, vandenyje netirpi medžiaga K.Daukš. Siera įeina beveik į visų baltymų sudėtį V.Laš. Svarbiausias sieros junginys – chemijos pramonės pagrindas – sieros rūgštis K.Daukš. Siera pasmirdo BsMtII57. Pasvalyj pati siera (sieringas vanduo), kitokio vandens nėra M. Nuniežusį kūną ištepk su siera, įmaišyta į taukus, ir numuks niežai J. Apei senus medžius reik pririšti šmotelį sieros ir užtepti degutu S.Dauk. Iš nasrų jų ėjo ugnis ir dūmai, ir siera Ch1Apr9,17. Tuojaus Dievas davė nulyti sierą ir ugnį Mž331. Tada davė Ponas lyti sierą ir ugnį… BB1Moz19,24. 2. Vkš liaukų gaminamas gelsvas skystis ausies landoje: Liaukos gamina gelsvą sierą ausies landos odai tepti V.Laš. I ausis nekiaura – sierà eina, o negirdžiu, i gana Jrb. Ausies sierà BŽ554.
Dictionary of the Lithuanian Language.